| mapučiai | |
|---|---|
|
|
|
| Gyventojų skaičius | 900 000 |
| Populiacija šalyse | Čilė, Argentina |
| Kalba (-os) | mapudungunų, ispanų |
| Religijos | katalikybė, vietiniai tikėjimai |
| Giminingos etninės grupės | pikunčai, diaguta |
Mapučiai (mapudungunų k.: Che, „žmonės“ + Mapu, „žemės“) – indėnų tauta, gyvenanti Centrinėje ir Pietų Čilėje bei Pietų Argentinoje. Ispaniškai dažnai vadinami araukanais (araucanos). Mapučiai kalba mapudungunų kalba ir dauguma yra katalikai.
Verčiasi žemdirbyste (dar iš inkų perėmė kukurūzų, valgomųjų batatų, pupų auginimo būdus), gyvulininkyste (nuo seno augina lamas vilnai ir kaip nešulinius gyvulius), žvejyba ir amatais - audimu, puodininkyste, metalo kalyba. Mapučiai beveik 350 metų priešinosi Ispanijos kolonijų administracijai ir Čilės valdžiai (Arauko karas). Po pralaimėjimo nuo XIX a. vid. iki XX a. 9 dešimtmečio daugelis jų buvo priversti gyventi rezervacijose; vėliau jos panaikintos.
Pagal naujausius DNR tyrimus mapučiai yra giminingi Okeanijos polineziečiams[1], todėl neatmetama galimybė, jog žmonės į Ameriką atkeliavo ne tik per Beringo sąsiaurį, bet ir per vandenyną.
| Vikiteka: Mapučiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga |
| Šis straipsnis apie tautas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
stock | retire | vm
Why are we here?
All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License
This page is cache of Wikipedia. History