Londonas

Kitos reikšmės – Londonas (reikšmės).

Koordinatės:51°30′N 0°08′W / 51.5°N 0.133°W / 51.5; -0.133

Londonas
Viršuje: Londono panorama. Viduryje: Parlamento rūmai. Apačioje dešinėje: Bokštų tiltas. Apačioje dešinėje: Londono bokštas.
[[Image:{{{map}}}\|none\|200px\|]]{{{koordinates}}}
Laiko juosta: (UTC{{{UTC}}}) ------ vasaros: (UTC{{{UTCv}}})
Valstybė:	Jungtinė Karalystė
Valstija:	[[]]
Emyratas:	[[]]
Apskritis:	[[]]
Regionas:	[[]]
Autonominis regionas:	[[]]
Provincija:	[[]]
Departamentas:
Įkūrimo data:
Meras:	Borisas Džonsonas (Alexander Boris de Pfeffel Johnson)
Gyventojų (2007):	7 556 900
Plotas:	1579 km²
Tankumas ():	žm./km²
Pašto kodas:
Tinklapis:	[]
Miesto globėjas(-ai):

Londonas yra Jungtinės Karalystės sostinė. Šis miestas turi daugiausiai gyventoju visoje Europos Sąjungoje - 7,42 mln. gyventojų pagal 2007 metų tyrimus. Nuo to laiko, kai prieš du tūkstanmečius Londoną atrado romėnai, miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, kurie darė įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys, senasis Londonas, vis dar išlaiko savo nuo viduramžių išlikusias ribas, tačiau nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ne tik jo branduolį, bet ir visą aplink esantį kontroliuojamą metropolį. Šiandien didžiausios šios aglomeracijos formos yra Anglijos Londono rajonas bei Didžiojo Londono administracinė teritorija su savo meru ir asamblėja.

Londonas yra vienas iš svarbiausių prekybos, finansų ir kultūros centrų pasaulyje. Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. Centriniame Londone yra įsikurę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vasaros olimpinės žaidynės jau vyko 1908, 1948 metais ir dar sykį jos įvyks 2012 metų vasarą.

Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: Londono bokštą, istorinę Grinvičo gyvenvietę, karališkuosius bonatikos sodus ir teritoriją, kuriai priklauso Vestminsterio rūmai, Vestminsterio vienuolynas ir Šventosios Margaritos bažnyčia.

Londono gyventojus sudaro įvairiausių kultūrų ir religijų žmonės, kurie kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. 2007 metų liepos duomenimis Didžiojo Londono ribose gyveno 7 556 900 gyventojai, kurie Londoną padarė didžiausiu pagal populiaciją miestu Europos Sąjungoje. 2001 metų duomenimis bendra Didžiojo Londono apgyvendinta teritorija yra antra pagal dydį Europos Sąjungoje su 8 278 251 gyventoju, o jį lenkia tik Paryžius, kurio teritorijoje gyvena daugiau nei 12 milijonų gyventojų. Viešojo transporto tinklas yra vienas iš labiausiai išplėtotų pasaulyje, o Hitrou (Heathrow Airport) oro uostas pagal tarptautinį keleivių srautą yra didžiausias pasaulyje. Taip pat Londono oro erdvė yra judriausia iš visų pasaulio miestų.

Istorija

Londono vietoje žmonės gyvena jau beveik du tūkstančius metų. Iš pradžių tai būta keltų gyvenvietės, nuo I a. romėnų stovykla (Londinijaus pavadinimu, lot. Londinium), nuo IV a. vidurio svarbus romėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr. anglų-saksų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialioji Anglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Nors yra pateikiama įvairių kilmės versijų, tačiau nė viena nėra akivaizdžiai arčiau tiesos. Dažniausiai pateikiamos su keltais susijusios hipotezės, nors neatmestina, kad pavadinimo kilmė siekia ir laikus iki keltų:

Lan-din reiškia „tvirtovė prie ežero“;
Llwyn-din reiškia „medis (medžiai) prie ežero“;
Llong-dinas reiškia „laivų uostas“;
londo reiškia „laukinis“ (gali būti nuoroda į tuomet čia gyvenusią gentį).

Ekonomika

Londone pagaminama 25% D.Britanijos pramonės produkcijos. Mašinų gamyklose dirba daugiau kaip 40% Londono pramonės dirbančiųjų, popieriaus ir poligrafijos pramonėje apie 13%. Diduma pramonės produkcijos pagaminama 5 pramoniniuse Londono rajonuose. Centriniame rajone, apimančiame Londono (Sičio) vakarinius ir šiaurinius priemiesčius, - poligrafijos, siuvimo, baldų pramonė, mokslo aparatūros, matavimo prietaisų, staklių, poligrafijos, siuvimo pramonės įrengimų, juvelyrinių dirbinių gamyba (rajone dirba 20% visų Londono pramonės dirbančiųjų). Patemzio rajone -maisto, chemijos pramonė, spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, laivų remontas, naftos perdirbimas šiauriniame Ly upės slėnyje-siuvimo, baldų, chemijos, elektrotechnikos pramonė. Šiaurės vakarų-elektrotechnikos ir elektronikos pramonė, automobilių, lėktuvų,staklių gamyba (rajone dirba 23%visų Londono pramonės dirbančiųjų). Pietvakarių (Vondlio upės slėnyje) - elektrotechnikos pramonė. Sityje susitelkusios finansų, prekybos įstaigos. D.Britanijos ir tarptautinių Monopolijų bei užsienio filialų vadybos, fondų ir prekių biržos.

Architektūra

Šio straipsnio stilius neatitinka Vikipedijos standartų.
Jei galite, pataisykite straipsnio stilių. Straipsnis turi būti parašytas moksliniu stiliumi. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas stilistiškai netvarkingu, paaiškintos straipsnyje Enciklopedinis stilius.

Londonas susiformavo iš kelių atskirų miestų bei gyvenviečių. Miestas užima didelį plotą, tačiau jame dauguma namų yra neaukšti - didžioji dalis pastatų yra dviejų arba trijų aukštų. Daugiau nei aštuonis aukštus turintys namai nesudaro nei penkių procentų visų pastatų, o namų, kurie turi daugiau nei dešimt aukštų, pasitaiko itin retai.

Dauguma senų namų pajuodę nuo garsiųjų Londono suodžių, atsirandančių ne tiek nuo gamyklų dūmų, kiek nuo šimtų tūkstančių židinių. Kai kurie namai apdairiai apmūryti juodomis plytomis. Juodame fone šviežiu baltumu išsiskiria langų apvadai ir įėjimų portalai.

Daugelis Londono rajonų tokie nepanašūs vienas į kitą, jog atrodo, kad jie priklauso skirtingiems miestams, skirtingoms šalims arba skirtingoms epochoms.Nepanašūs vienas į kitą ne tik rajonai, bet ir juos sudarantys kvartalai arba gatvės, kurios tarp savęs skiriasi ten gyvenančiųjų arba dirbančiųjų profesija, tautybe, turto arba neturto laipsniu.Yra gana didelis rajonas, gyvenamas daugiausia tik geležinkelininkų. Yra labai gražių senovinių gatvelių ir kiemelių, kuriuos, tur būt, derėtų pavadinti “teisingumo kvartalu”. Prie šio kvartalo namų durų pritvirtintose lentelėse galima perskaityti kone visų žymiausių Londono juristų pavardes. Parduotuvių languose išdėliota tūkstančiai knygų odiniais viršeliais. Tai Anglijos įstatymai, išleisti per šimtus metų. Čia pat parduodami balti teisėjų perukai iš arklių karčių ir juodos viduramžiškos mantijos žodžiu, visi būtini šiuolaikinio Anglijos teismo atributai.

Yra gatvių, kuriose telkiasi daugybė įvairių restoranų: graikiškų, turkiškų, armėniškų, prancūziškų, itališkų ir kt. O yra Flitstrito gatvė; joje ir gretimose gatvelėse įsikūrusios stambiausių Anglijos laikraščių redakcijos. Socho rajone gyvena daug žmonių, atvažiavusių į Angliją iš visų pasaulio kraštų: italų, prancūzų, graikų, indų, kinų ir kt.

Prasideda prekybiniai kvartalai, triukšmingi, ankštai pristatyti daugiaaukščių parduotuvių, bankų ir prekybos kontorų. Ištisine juosta eina vitrinos. Šmėkščioja reklamos, kurios iš pradžių stulbina, tačiau netrukus pradedi pastebėti įkyrų vis tų pačių vardų ir pavadinimų kartojimąsi.

Vakarais iš toli matyti Pikadilio aikštės pašvaistė. Čia šviesos reklamos centras.Netoli nuo Pikadilio - mitingų ir demonstracijų aikštė - Trafalgaro skveras. Dieną jame šeimininkauja balandžiai ir vaikai. Bet kad ir kaip būdingi Londonui visi šie kvartalai ir gatvės, miesto veidą ir jo istoriją daugiausia lemia rajonai, kurie vadinami Sičiu, Istendu ir Vestendu.

Sitis - administracinis ir financinis centras. Londono Sityje įsikūrusi ir lordo mero rezidencija, ir fondų birža, kur šimtai biznierių perka bei parduoda pažiūrėti kuklius popierėlius, suteikiančius teisę gauti pelną už vario, cukraus, arbatos, lėktuvų, anglies, naftos ir kt. Prekių gamybą.Sityje yra Rotšildų banko namai, amerikiečių, prancūzų, italų ir olandų bankų skyriai.

Sičio namai daugiausia masyvūs, niūrūs, tamsūs, pastatyti 19a. antroje pusėje. Vestendas yra dabar faktiškai Londono centras. Čia prabangiuose atskiruose namuose gyvena Londono buržuazija. Vestende susitelkę geriausi teatrai ir kino teatrai, miuzikholai, restoranai ir brangiausi viešbučiai,daug puikių parduotuvių. Gatvės čia triukšmingiausios, ryškiausios ir judriausios.Čia dirbo K. Marksas, F. Engelsas ir V. Leninas. Vestendą siekia didieji Londono parkai. Šie parkai - poilsio par kai. Čia žmonės vaikšto, sėdi, deginasi prieš saulę. Šiuose parkuose turtingi žmonės jodinėja arkliais. Parkų kūdrose plaukioja gulbės, antys ir kt. paukščiai. Iš Londono parkų didžiausias Haidparkas.Į šiaurę nuo Haidparko driekiasi vienas gražiausių Londono parkų - Hempsted Hisas.

Istendas - rytinis miesto pakraštys. Tai didelis proletariškas rajonas, gyvenamas daugiausia fabrikų ir gamyklų darbininkų, dokininkų, namudininkų.Istende yra daug vadinamųjų pelningų namų (lūšnų). Istende gyvena daug elgetų.

Architektūros paminklai: Romėnų įtvirtinimų, šventyklų ir termų liekanos; Tauerio pilis; romaninė šv. Baltromiejaus Didžiojo bažnyčia; bažnyčia, vadinamasis Vestminsterio vienuolynas; rotušė; klasicistiniai pastatai - šv. Povilo katedra; 52 bažnyčios; Grinvičo ligoninė; Bakingamo rūmai; Anglijos bankas; Britų muziejus; neogotikiniai Parlamento rūmai su Viktorijos ir laikrodžio Bigbeno bokštais; Tauerio tiltas. Mieste daug skverų, fontanų, tiltų, skulptūrinių paminklų. Aplink Londoną po II Pasaulinio karo pastatyta 8 miestai palydovai.