Liuksemburgas

Šis straipsnis apie valstybę. Apie miestą skaitykite straipsnyje Liuksemburgas (miestas)

Liuksemburgas arba Liuksemburgo Didžioji Hercogystė (liuks. Groussherzogtum Lëtzebuerg, vok. Großherzogtum Luxemburg, pranc. Grand-Duché de Luxembourg) – nedidelė valstybė vakarų Europoje, besiribojanti su Vokietija, Prancūzija bei Belgija. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių.

Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.

Šalis yra viena iš šalių, kurios įkūrė Europos Sąjungą. Liuksemburgo miestas yra viena iš Europos Sąjungos sostinių. Liuksemburgas yra Europos Sąjungos, JTO, OECD, NATO, ESBO narys. Nuo 1970 m. kovo Liuksemburgas yra Frankofonijos narys.

Turinys 1 Pavadinimo kilmė 2 Istorija 3 Politinė sistema 4 Administracinis suskirstymas 5 Geografija 5.1 Klimatas 6 Ekonomika 7 Gyventojai 7.1 Religija 7.2 Kalbos 7.3 Miestai 8 Kultūra 9 Kita informacija 10 Šaltiniai 11 Nuorodos

Pavadinimo kilmė

Šalies pavadinimas kilo nuo Lucilinburhuc, vėliau Lützelburg, mažos pilies pavadinimo, aplink kurią susikūrė Liuksemburgo miestas. Liuksemburgas iškilo kaip grafystė tuometinėje Šventojoje Romos Imperijoje ir yra paskutinė didžioji hercogystė pasaulyje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo istorija

Pirmieji gyventojai dabartinio Liuksemburgo teritorijoje apsigyveno keltų laikais apie II amžiuje pr. m. e. Maždaug po šimto metų į šalį įsiveržė romėnai. Kai Gajus Julijus Cezaris 51 m. pr. m. e. užkariavo Galiją ir dalį germanų žemių, dabartinė Liuksemburgo teritorija atsidūrė Romos imperijos sudėtyje. V a. per Didįjį tautų kraustymąsi frankai išstūmė romėnus iš šalies. Keliaujantys vienuoliai skleidė krikščionybę ir statė vienuolynus. Pirmasis rašytinis Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės paminėjimas – 963 metai, kai aprašytos Liuksemburgo pilies statybos. Vėliau aplink pilį susiformavo nedidelis, bet strategiškai svarbus miestas.

1308 m. grafas Henrikas VII tapo Vokietijos karaliumi, o 1312 m. Šventosios Romos imperijos imperatoriumi. Jis ir jo sūnus Jonas, kuris 1310 m. tapo Bohemijos karaliumi, sustiprino Liuksemburgiečių galią Šventojoje Romos Imperijoje. 1354 m. Karolis IV pakėlė Liuksemburgo grafystės statusą į hercogystę. 1437 m. mirus imperatoriui Zigmantui, baigėsi Liuksemburgiečių dinastijos dominavimas Šventojoje Romos Imperijoje.

1482 m. Liuksemburgas pateko į Habsburgų įtaką. Nuo XV amžiaus pilį stiprino okupantai – Burbonai, Habsburgai, prancūzai ir kiti. 1569 m. kaip Pirėnų taikos pasekmė, Liuksemburgas buvo pirmą kartą padalintas. Šalies pietūs nuo Trionvilio iki Monmedžio atiteko Prancūzijai. Nuo 1684 m. iki 1697 m. valdant Liudvikui XIV, į Prancūzijos įtaką pateko visas Liuksemburgas.

Per Ispanijos įpėdinystės karą 1713 m. valstybė pateko į Austrijos Habsburgų valdžią. Nuo 1795/1801 m. iki 1814 m. po Napoleono valdymo pradžios, šalis vėl patenka į Prancūzijos valdžią.

Vienos kongreso (1814 – 1815 m.) nutarimu buvo sudaryta nepriklausoma Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė. Liuksemburgo nepriklausomybė pripažinta 1839, bet formaliai ratifikuota tik 1867 metais. Iki 1890 metų valstybės valdovu išliko Nyderlandų karalius. 1890 metais Nyderlandų valdove tapo Viljamo III duktė Vilhelmina, bet Liuksemburgo įstatymams leidžiant tik valdovą vyrą, Liuksemburgo valdovu paskirtas tolimas Vilhelmo giminaitis Adolfas.

Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Liuksemburgą buvo okupavusi Vokietija. Po Antrojo pasaulinio karo Liuksemburgas atsisakė politinio neutralumo ir prisijungė prie NATO ir Jungtinių Tautų organizacijų kūrimo. 1957 metais Liuksemburgas su kitomis penkiomis valstybėmis įkūrė Europos Ekonominę Bendriją (dabar Europos Sąjunga), nuo 1999 valstybė yra euro zonoje.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo politinė sistema

Liuksemburgas yra konstitucinė monarchija. Vykdomoji valdžia – didysis hercogas ir ministrų kabinetas. Įstatymų leidžiamoji valdžia – 60 narių penkerių metų kadencijai renkamas parlamentas (Chambre des Deputes), taip pat hercogo skiriama 21 narių patariamąjį balsą turinti Šalies Taryba (Conseil d'Etat).

60 narių yra renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą:

• Pietūs – 23 deputatai
• Rytai – 7 deputatai
• Centras – 21 deputatas
• Šiaurė – 9 deputatai

Liuksemburge veikia daug Europos Sąjungos institucijų, tokių kaip: Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos investicijų bankas ir Europos Parlamento sekretoriatas. Šalis taip pat yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų. Šalis nuo pradžios yra aktyvus Europos Sąjungos narys, nes nuo narystės Europos Sąjungoje labai priklauso Liksemburgo ekonominė gerovė.

1985 m. birželio 14 d. mažame Liuksemburgo vyndarių miestelyje Šengene, kuris yra netoli Liuksemburgo, Vokietijos ir Prancūzijos sienų sankirtos, buvo pasirašyta Šengeno sutartis.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Liuksemburgo administracinis suskirstymas

Liuksemburgas yra suskirstytas į 3 apygardas, kurios toliau skirstomos į 12 kantonų, o šie – į 116 komunų, smulkiausią administracinį šalies vienetą. 12 komunų turi miesto statusą, iš kurių pats didžiausias – Liuksemburgas.

Apygardos ir 12 kantonų (skliausteliuose apygardų administraciniai centrai):

• Dykircho apygarda (Diekirch; Dykirchas)
  • Dykircho kantonas
  • Klervo kantonas
  • Redanžo kantonas
  • Viandeno kantonas
  • Vilco kantonas
• Grėvenmacherio apygarda (Grevenmacher; Grėvenmacheris)
  • Grėvenmacherio kantonas
  • Echternacho kantonas
  • Rėmicho kantonas
• Liuksemburgo apygarda (Luxembourg; Liuksemburgas)
  • Liuksemburgo kantonas
  • Kapeleno kantonas
  • Ešo kantonas
  • Meršo kantonas

Liuksemburgo miestas yra šalies sostinė, didžiausias miestas, jame įsikūrusi šalies vyriausybė ir kai kurios Europos Sąjungos institucijos. Miestas išsivystė į vieną iš pirmaujančių finansų centrų Europoje.

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo geografija

Liuksemburgas viena iš mažiausių Europos šalių, užimanti 2586 km² teritoriją ir esanti Vakarų Europoje. Šalis yra 84 km ilgio bei 52 km pločio. Didžioji hercogystė yra, kartu su Belgija ir Nyderlandais, viena iš „Žemųjų šalių“. Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Liuksemburgo miestas. Šalis yra padalyta į dvi aiškiai apibrėžtas sritis. Pirmoji sritis - šiaurėje esantis Eislekas arba Oeslingas, išsidėstęs Ardėnuose, ir užimantis trečdalį valstybės teritorijos. Tai yra miškingas, kalvotas kraštas. Aukščiausias taškas: 555 metrai. Antroji sritis - Gutlandas, esantis valstybės centre ir pietuose, kuriame vyrauja kalvoti dirbamosios žemės laukai ir miškai. Vidutinis aukštis: 270 metrų. Aukščiausias taškas: 426 metrai. Rytuose ši sritis ribojasi su Mozelio slėniu, garsėjančiu vyno gamyba, o pačiuose pietvakariuose su siauru raudono grunto ruožu, kuris formuoja Liuksemburgo geležies rūdos baseiną.

Liuksemburgas ribojasi su (skliausteliuose - sienos ilgis), Belgija (148 km), Prancūzija (73 km), Vokietija (138 km). Sausumos sienų ilgis: 359 km. Žemiausia vieta: Mozelis (133 m), Aukščiausia vieta: Kneifo kalva (560) m. Svarbiausios šalies upės: Mozelis, Suras, Uras ir Alzetas. Kitos upės: Mesas, Mameras, Eišas, Atertas ir Varkas yra Liuksemburgo vakaruose, Vilcas, Klervas ir Blesas šiaurėje, Baltasis Erncas, Juodasis Erncas, Syras ir Ganderas rytuose. Maža, bet žymi upė yra Petrusas tekantis per Liuksemburgo miestą ir įtekantis į Alzetą.

Oeslinge, šiaurinėje šalies dalyje, Ardėnuose būdingi miškingi vidutiniai kalnai ir žemi upių slėniai. Labiausiai paplitusios medžių rūšys yra paprastieji bukai, ąžuolai, klevai ir eglės. Nemiškingose vietose auga tyrulinės erikos ir dygialapiai bugieniai. Notreliniai yra Viduržemio jūros augalai, augantys šalies pietryčiuose. Pietinė šalies dalis yra tinkama žemės ūkiui ir vyndarystei.

Fauna Liuksemburge yra tokia kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse. Oeslinge yra tauriųjų elnių, šernų ir sakalinių paukščių. Taip pat yra sutinkamos retos rūšys kaip juodieji gandrai arba jerubės. Liuksemburgas yra garsus dėl gausybės sutinkamų žuvies rūšių kaip: upėtakiai, Europinės lydekos, starkiai, unguriažuvės, paprastieji karpiai ir daugelis kitų.

Klimatas

Liuksemburge vyrauja vidutinis žemyninis klimatas, veikiamas Atlanto vandenyno vėjų. Žiemos būna švelnios, o vasaros vėsios. Oras yra dažniausiai švelnus ir drėgnas. Vidutiniškai per metus iškrenta 782,2 mm kritulių. Metinė temperatūra yra 9 °C, sausį 0,8 °C, o liepą 17,5 °C. Šalčiausias metų mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra apie -2 °C. Šilčiausi mėnesiai yra liepa ir rugpjūtis, tuo metu temperatūra siekia apie 15-25 °C, neretai temperatūra pakyla net iki 30 °C. Šalies šiaurėje yra šiek tiek vėsiau ir iškrenta daugiau kritulių.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo ekonomika

Šalies ekonomika stabili, vidutiniškai auganti, infliacijos bei nedarbo lygis žemas. Pramonės sektoriuje anksčiau dominavo plieno gamyba, dabar taip pat remiasi ir chemikalų, gumos ir kitų produktų gamyba. Palanki mokesčių sistema sudaro geras salygas bankininkystės paslaugoms. Žemės ūkyje vyrauja smulkūs ūkininkai. Didžiausi prekybos partneriai – Belgija ir Nyderlandai.

Liuksemburgas yra svarbus finansų centras ir yra antras pagal pajamas vienam žmogui pasaulyje. Tai pat čia yra įsikūrusiu daug Europos Sąjungos valdžios organų, dėl to dar šalis yra savrbi kaip tarptautinis valdybos centras. Bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 30,9 mlrd. dol. ^[1] (2005 m.); tai sudaro BVP vienam gyventojui 65 900 dol.. Liuksemburgo BVP palyginant su Europos Sąjungos BVP, pagal perkamosios galios paritetą, Liuksemburgas pasiekė 251 indeksą (ES25=100). ^[2] Taip vieno pramonės srities tarnautojo vidutinis darbo užmokesti siekia 4 334 € per mėnesį (2005 m.).

Liuksemburgo ekonimonė sandarą daugiausiai sudaro paslaugų ir patarnavimų sektorius. Tai yra dėl to, nes Liuksemburgas yra svarbus tarpatautinių finansų kompanijų būstinė ir čia yra įsikūrusiu daug Europos Sąjungos institucijų. Bankai 2001 m. prisidėjo 40 % prie valstybinės pridėtinės vertės. Tik 1 % dirbančiųjų dirba žemės ūkio sektoriuje, 13 % dirba pramonės sektoriuje ir netgi 86 % dirba paslaugų ir patarnavimų sektoriuje (2005 m.).

Bedarbystė, 2007 m. birželio mėnesį, siekė 4,9 %. Jaunimo bedarbystė siekė visgi 15,5 %. Beveik pusė bedarbių ,kuriems virš 50, bedarbiais buvo ilgiau nei 12 mėnesių. Bedarbių procentas svyravo tarp 3,5 % ir 5 %. Bedarbystė, palyginus su kitomis Europos šalymis, yra labai maža.

Didelė dalis energijos sunaudojamos Liuksemburge yra importuojama. Paskutiniais metais, pramonės kaip ir privačioje srityse, buvo daug investuota į alternatyvę energiją. Liuksemburgas pirmauja saulės baterijų instaliavimo srityje. Vėjo jėgainės ir biodujų jėgainės taip pat yra plačiai naudojamos.

Svarbi Liuksemburgo ekonomikos elementas yra finansai. Liuksemburgo finansų sektoriaus išsivystimą lėmė patrauklūs mokesčiai. Jau 1970 m. finansų sektorius buvo šiek tiek didesnis nei kur nors kitur, bet vėliau tapo svarbiausiu šalies ekonomikos sektoriumi.

2002 m. sostinėje buvo užregistruota 177 bankai, dukterinės įmonės arba didelių užsienio bankų filialai. Taip pat finansinį centrą sudaro holdingai, draudimo kompanijos bei investiciniai fondai.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo demografija, Liuksemburgiečiai

Pasak 2000 metų surašymo, 63,1 % šalies gyventojų yra liuksemburgiečiai, 13,3 % - portugalai, 4,5 % - prancūzai, 4,3 % - italai, 2,3 % - vokiečiai, 7,3 % - kilę iš kitų ES šalių ir 5,2 % - kilę iš ne ES šalių. Tokia mišri sudėtis visų pirma yra dėl nuolatinės imigracijos. Vidutiniškai per metus į šalį atsikrausto 10 000 žmonių. Pagal imigracijos rodiklį (per metus imigruojančių ir emigruojančių žmonių skirtumą tūkstančiui gyventojų) Liuksemburgas užima 10 vietą pasaulyje.^[3]

Religija

Nuo 1980 m. šalyje yra draudžiama rinkti statistiką apie religijų praktikavimą^[4], todėl galimi tik apytiksliai apskaičiavimai. Maždaug 87% šalies gyventojų yra katalikai, o likę procentai daugiausiai tenka protestantams, judėjams bei musulmonams.^[5] Pasak 2005 m. apklausos, 44% Liuksemburgo gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 28 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 22 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.^[6]

Kalbos

Šalyje yra trys oficialios kalbos: prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių. Pastaroji kalba yra labai panaši į vieną iš vokiečių kalbos dialektų, tik ji turi daugiau skolinių iš prancūzų kalbos. Kiekviena kalba turi atskirą sritį, kurioje yra vartojama dažniau. Paprastai žmonės tarpusavyje kalbasi liuksemburgietiškai, bet rašoma šia kalba retai. Kai raštu yra tvarkomi oficialūs reikalai, dažniausiai vartojama prancūzų kalba. Kalbėtis prancūziškai yra linkę labiau išsilavinę žmonės^[7]. Žiniasklaida ir bažnyčia daugiausiai vartoja vokiečių kalbą^[8]. Net 85 % Liuksemburge išleistų straipsnių yra parašyti vokiškai, 12 % - prancūziškai ir tik 3 % liuksemburgietiškai. Mokyklose yra mokoma visomis trimis kalbomis: pirmose klasėse mokoma liuksemburgietiškai, bet iki šeštos klasės pabaigos yra pereinama į vokiečių kalbą, o dar vėliau - į prancūzų.^[7] Taip pat apie 60% šalies gyventojų gali susikalbėti angliškai.^[9]

Miestai

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Liuksemburgo miestai

Didžiausias šalies miestas yra Liuksemburgas, kuriame gyvena apie 76,7 tūkst. žmonių. Šalyje tėra tik keli miestai, turintys daugiau nei 10 tūkst. gyventojų. 20 didžiausių Liuksemburgo miestų pagal gyventojų skaičių 2001 m.:

Miestai pagal gyventojų skaičių
(2001)^[10]

Vieta	Miestas	Kantonas	Gyventojų	Vieta	Miestas	Kantonas	Gyventojų	Liuksemburgas Dykirchas
1	Liuksemburgas	Liuksemburgo kantonas	76,7	11	Fusbanas	Ešo kantonas	5,2
2	Ešas prie Alzeto	Ešo kantonas	27,2	12	Belvo	Ešo kantonas	5,1
3	Diudelanžas	Ešo kantonas	17,3	13	Diferdanžas	Ešo kantonas	5,1
4	Šiflanžas	Ešo kantonas	7,9	14	Mameris	Kapeleno kantonas	4,9
5	Betembūras	Ešo kantonas	7,2	15	Solevras	Ešo kantonas	4,8
6	Petanžas	Ešo kantonas	6,9	16	Bašaražas	Kapeleno kantonas	4,6
7	Etelbriukas	Dykircho kantonas	6,2	17	Echternachas	Echternacho kantonas	4,6
8	Dykirchas	Dykircho kantonas	6,1	18	Vilcas	Vilco kantonas	4,6
9	Štrasenas	Liuksemburgo kantonas	5,9	19	Oberkornas	Ešo kantonas	4,5
10	Bertranžas	Liuksemburgo kantonas	5,5	20	Rodanžas	Ešo kantonas	4,5

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo kultūra

Jau nuo senų laikų Liuksemburgo kultūra buvo įtakojama kitų Europos šalių. Didelę įtaką Liuksemburgo kultūrai turėjo Prancūzija, Vokietija ir Belgija. Vienintelis Liuksemburgas yra du kartus, 1995 ir 2007, buvęs Europos kultūros sostine. 2003 spalį Liuksemburge vokiečių-prancūzų-liuksemburgiečių kultūros institutas „Pierre Werner“ (pavadintas pagal buvusi Liuksemburgo premjerą). Institutas su dideliais kultūtos forumais sėkmingai integravosi į liuksemburgirčių kultūrinį gyvenimą.

Yra keletas žymių muziejų, kurie daugiausiai yra sostinėje, Nacionalis istorijos ir meno muziejus (liuks. Nationalmusée fir Geschicht a Konscht), Liuksemburgo miesto muziejus ir naujas Didžiojo hercogo Žano moderniojo meno muziejus (pranc. Musée d'art moderne Grand-Duc Jean sutrumpintai Mudam). Nacionalinis kariuomenės istorijos muziejus (vok. Nationalen Museum für Militärgeschichte) yra įsikūręs Dykirche. Pats Liuksemburgo miestas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, atsižvelgiant į jo istorinę svarbą.

Teatras Liuksemburge turi senas tradicijas. Daugelyje savivaldybių yra mėgėjiškų teatro grupių. Spektakliai yra lankomi gausiai. Žymiausias teatras yra Liuksemburgo teatras (vok. Stadt- und das Kapuzinertheater).

Muzikos scena Liuksemburge vis labiau populerėja nuo 1990-ųjų m. Mažai muzikos grupių yra žinomos už šalies ribų, bet kiekvienais metais kuriasi daug mokinių-studentų muzikos grupių. Populiarūs muzikos stiliai yra metalas, rokas, hardcore ir džiazas. Klasikinė muzika taip pat yra labai svarbi liuksemburgiečių kultūriniame gyvenime.

Be to beveik kiekvienoje savivaldybėje yra įsikūrusi kaimo kapela, kurios pasirodo švenčių metu. Gerai lankomi koncertai būna vasara, akcijos „Summer in the City“ metu. Labai populiarūs muzikos renginiai yra „Blues’n’Jazz Rallye“ ir „New Orleans Jazz Festival“, kuris yra organizuojamas kartu su Liuksemburgo miesto partneriu Naujiuoju Orleanu prieš Velykas.

Kita informacija

• Liuksemburgo transportas
• Liuksemburgo šventės

Šaltiniai

Nuorodos

Vikiteka: Liuksemburgas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• Lietuviai Liuksemburge

v • a • r Europos Sąjunga Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija

v • a • r Šiaurės Atlanto Aljansas Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija

v • a • r Monarchijos Absoliutinės Brunėjus · Saudo Arabija · Svazilandas · Vatikanas Konstitucinės Antigva ir Barbuda  · Australija · Andora · Bahamai · Bahreinas · Barbadosas · Belizas · Belgija · Butanas · Danija · Grenada · Ispanija · Jamaika · Japonija · Jordanija · Jungtinė Karalystė  · Jungtiniai Arabų Emiratai · Kambodža · Kanada · Kataras · Kuveitas · Lichtenšteinas · Lesotas · Liuksemburgas · Malaizija · Monakas · Marokas · Nyderlandai · Naujoji Zelandija · Norvegija · Omanas · Papua Naujoji Gvinėja · Sent Kitsas ir Nevis  · Sent Lusija  · Sent Vinsentas ir Grenadinai  · Saliamono salos · Švedija · Tailandas · Tonga · Tuvalu Renkamos Andora · Jungtiniai Arabų Emyratai · Kambodža · Kuveitas · Malaizija · Svazilandas · Vatikanas

stock | retire | vm
Why are we here?
All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License
This page is cache of Wikipedia. History