Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (arba trumpai Jungtinė Karalystė, Didžioji Britanija[1]) yra valstybė Vakarų Europoje.
Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda iš Anglijos, Škotijos, Velso, taip pat Šiaurės Airijos provincijos bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalį Britų salyno (išskyrus didžiąją Airijos dalį, kuri atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės 1922 m.). Kornvalio grafystė, isikūrusi Kornvalio pusiasalyje, siekia savivaldos, faktiškai nepriklausoma Meno sala.
|
|||||
![]() |
|||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Londonas | ||||
| Didžiausias miestas | Londonas | ||||
| Valstybės vadovai | Elžbieta II Gordon Brown | ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
244 820 km² (76) 1,3% |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
60 609 153 (22) 247,57 žm./km² (32) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 1 903,00 mlrd. $ (6) 31 400 $ (20) |
||||
| Valiuta | Svaras sterlingų (£) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC+0 UTC+1 |
||||
| Nepriklausomybė Įkurta
|
1800 |
||||
| Valstybinis himnas | Jungtinės Karalystės himnas | ||||
| Interneto kodas | .uk (.gb) | ||||
| Šalies tel. kodas | 44 | ||||
Turinys |
Pagrindinis straipsnis: Jungtinės Karalystės istorija
V-VI a. britų salas užkariavo anglosaksai. Po 1066 m. normanų užkariavimo baigėsi Anglijos feodalizacijos periodas, šalis buvo suvienyta.
Škotija ir Anglija kaip atskiros vieningos valstybės susidarė X amžiuje. Velsas buvo valdomas Anglijos nuo 1284 m., o Anglijos Karalystės dalimi tapo 1536 m. Nuo 1603 m. Anglijos ir Škotijos karalystės turėjo vieną karalių, o 1707 metais susijungė į Didžiosios Britanijos Karalystę. 1801 metais ši karalystė susijungė su Airijos Karalyste ir taip buvo įkurta Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė. 1922 metais 26 Airijos provincijos susibūrė į Laisvą Airijos Valstybę, o likusios šešios (Šiaurės Airija arba Alsteris) liko Jungtinėje Karalystėje. Po šio atsiskyrimo 1922 metais valstybė pervadinta Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste.
XIX a. Jungtinė Karalystė tapo svarbiausia pramonine ir jūrine galybe pasaulyje. Savo galybės viršūnėje britų imperija užėmė apie 1/4 pasaulio teritorijos. Pirmoje XX amžiaus pusėje Jungtinė Karalystė nusilpo po dviejų pasaulinių karų. Antroje amžiaus pusėje jos imperija iširo, bet ji tapo moderni ir klestinti Europos valstybė.
1973 m. Jungtinė Karalystė įstojo į Europos Sąjungą.
Pagrindinis straipsnis: Jungtinės Karalystės politinė sistema
Valdymo sistema – konstitucinė monarchija.
Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, priimantis sprendimus monarcho vardu.
Nuo 1952 metų Jungtinės Karalystės valdovė – Karalienė Elžbieta II.
Valdžia labai centralizuota – visa politinė valdžia yra Londone. Tačiau paskutiniu metu kiekvienoje priklausančioje tautoje (išskyrus Angliją) įsteigti nuosavi valdžios organai, atsakingi už vidinius sprendimus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas – susideda iš Bendruomenių Rūmų ir Lordų Rūmų.
Jungtinė Karalystė susideda iš 4 kraštų (skliausteliuose nurodoma sostinė):
Anglija skirstoma į 9 regionus:
Kiekvienas regionas skirstomas į grafystes. Atskirai dar išskiriamas Didysis Londonas.
Škotija yra suskirstyta į 32 grafystes, Velsas – į 22 teritorijas, o Šiaurės Airija – į 24 savivaldybes, 2 miestus ir 6 provincijas.
Pagrindinis straipsnis: Jungtinės Karalystės geografija
Anglijoje vyrauja kalvotos lygumos, tik šiaurės vakaruose ir šiaurėje – kalnuotos vietovės. Pagrindinė upė – Temzė, pagrindiniai miestai – Londonas, Birmingemas, Mančesteris, Šefildas, Liverpulis, Lydsas, Bristolis.
Didžioji dalis Velso – kalnuota. Aukščiausia vieta – Snowdon viršūnė (1 085 m virš jūros lygio). Pagrindinis miestas ir regiono sostinė – Kardifas, esantis pietinėje Velso dalyje.
Škotijos pietuose ir rytuose vyrauja žemumos, o vakaruose ir šiaurėje – kalnai. Aukščiausia vieta – Ben Nevis kalnas (1 343 m), tai taip pat ir visos Jungtinės Karalystės aukščiausia vieta. Pagrindiniai miestai – Edinburgas, Glazgas, Aberdynas.
Šiaurės Airija – kalvota. Pagrindiniai miestai – Belfastas ir Deris.
Jungtinei Karalystei priklauso apie 1098 mažų salų, kurių dalis yra natūralios, o dalis dirbtinės, pastatytos naudojant akmenis ir medieną.
| Vieta | Miestas | Regionas | Gyventojų skaičius | |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Londonas | Londonas | 7 172 091 | |
| 2 | Birmingamas | Vakarų Midlandsas | 970 892 | |
| 3 | Glazgas | Škotija | 629 501 | |
| 4 | Liverpulis | Šiaurės Vakarų Anglija | 469 017 | |
| 5 | Lidsas | Jorkšyras ir Hambersaidas | 443 247 | |
| 6 | Šefildas | Jorkšyras ir Hambersaidas | 439 866 | |
| 7 | Edinburgas | Škotija | 430 082 | |
| 8 | Bristolis | Pietvakarių Anglija | 420 556 | |
| 9 | Mančesteris | Šiaurės Vakarų Anglija | 394 269 | |
| 10 | Lesteris | Rytų Midlandsas | 330 574 |
Pagrindinis straipsnis: Jungtinės Karalystės ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Jungtinės Karalystės demografija
Pasak paskutinio (2001 m.) surašymo, Jungtinėje Karalystėje gyvena 58 789 194 žmonių. 2007 m. viduryje buvo apskaičiuota, kad gyventojų skaičius išaugo iki 60 975 000.[2] Populiacijos augimas daugiausiai vyksta dėl imigracijos, bet tam įtakos turi ir didėjantis gimstamumas (kuris yra šiek tiek didesnis nei mirtingumas) ir ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, kuri, pasak 2009 m. apskaičiavimų, yra 79,01 metų (76,52 vyrams ir 81,63 moterims).[3] 2007 m. viduryje atlikti demografiniai apskaičiavimai taip pat atskleidė, kad pensijinio amžiaus gyventojų dabar Jungtinėje Karalystėje yra daugiau nei šešiolikmečių ir jaunesnių žmonių[4]. Pasak tų pačių 2007 m. apskaičiavimų, Anglijoje gyvena 51,1 milijonas žmonių, Škotijoje - 5,1 milijonas, Velse - 3 milijonai, Šiaurės Airijoje - 1,8 milijono[5]. Gyventojų tankumas Anglijoje yra 383 žm./km², Velse - 142 žm./km², Šiaurės Airijoje - 125 žm./km², o Škotijoje - tik 65 žm./km²[6]. Palyginimui, bendras pasaulio gyventojų tankumas yra 42 žm./km².
Pasak oficialių duomenų, 2006 m. Didžiojoje Britanijoje dėl imigracijos žmonių skaičius padidėjo 191 000 gyventojų, o 2007 m. - 237 000[7]. Nuo 1997 metų į Jungtine Karalystę imigravo 2,3 milijono daugiau žmonių, nei iš jos emigravo. 84% iš jų atvyko ne iš Europos valstybių. Europos sąjungos piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje, todėl šiuo metu vienas iš šešių imigrantų yra iš 2004 m. prie ES prisijungusių rytų Europos valstybių.[8] Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 000 lietuvių išeivių. Emigracijos iš Lietuvos mastai mažėja, bet didėja į Angliją imigruojančių lietuvių studentų skaičius.[9] Pasak 2005 m. apskaičiavimų, užsienyje gimę žmonės sudaro apie 9,1% Jungtinės karalystės gyventojų. Pagal šiuos duomenis, šalis neišsiskiria iš kitų ES valstybių.[10]
Vyksta ir emigracija iš Jungtinės Karalystės. Apie 5,5 milijono Britanijoje gimusių žmonių gyvena užsienyje[11][12][13]. Daugiausiai emigruojama į Australiją, Ispaniją ir JAV.[11]
Pasiskirstymas pagal etnines grupes (2001 m. surašymas):
| Etninė grupė | Gyventojų skaičius | % (nuo visos JK populiacijos) |
|---|---|---|
| Baltaodžiai | 54 153 898 | 92,1% |
| Juodaodžiai | 1 148 738 | 2,0% |
| Daugiarasiai | 677 117 | 1,2% |
| Indai | 1 053 411 | 1,8% |
| Pakistaniečiai | 747 285 | 1,3% |
| Bengalai | 283 063 | 0,5% |
| Kinai | 247 403 | 0,4% |
| Kiti azijiečiai | 247 644 | 0,4% |
| Kiti | 230 615 | 0,4% |
Skirtingų Jungtinės Karalystės teritorijų etninė sudėtis ženkliai skiriasi. Londone nebaltaodžiai žmonės sudaro 30,4%[14], o Leisteryje - net 37,4% visos populiacijos[15].
Pasiskirstymas pagal religiją (2001 m. surašymas):
Anglikonų bažnyčia yra didžiausia šalyje ir ją remia šalies vyriausybė
Pasak 2005 m. apklausos, 38% Jungtinės Karalystės gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 40% „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 20% „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[16] Tik dešimtadalis gyventojų lanko bažnyčią kas savaitę arba dažniau.[17]
Jungtinė Karalystė neturi jokios oficialios kalbos, bet pagrindinė šnekamoji kalba yra anglų. Taip pat šnekama valų (apie 35% Velso gyventojų), škotų gėlų (1,5% Škotijos gyventojų), menksiečių (keli Meno Salos gyventojai}, kornų (apie 3000 žmonių), airių kalbomis bei įvairiais škotų kalbos dialektais. Iš imigrantų kalbų labiausiai paplitusios yra kinų ir hindi kalbos. Pasak 2005 m. apklausos, net 62% gyventojų nemoka nei vienos užsienio kalbos. Pagal šį rodiklį Jungtinė karalystė yra antra tarp ES šalių po Airijos.[18] Populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka 23% gyventojų. Dar 9% populiacijos gali susišnekėti vokiškai ir 8% - ispaniškai.[19]
Pagrindinis straipsnis: Jungtinės Karalystės kultūra
Jungtinėje Karalystėje veikia vieni žymiausių pasaulio universitetų – Kembridžo Universitetas ir Oksfordo Universitetas, kuriuose mokėsi bei dėstė tokie žymūs mokslininkai kaip Izaokas Niutonas, Čarlzas Darvinas ar Dž.R.R. Tolkinas.
Spėjama, kad nemažai šiuolaikinių sportų kilę Jungtinės Karalystės teritorijoje – futbolas, golfas, kriketas, boksas, regbis, biliardas, kerlingas.
Anglijos dramaturgas Viljamas Šekspyras buvo vienas geriausių visų laikų pasaulio dramaturgų. Taip pat JK gyveno ir rašė tokie rašytojai kaip Agata Kristi, Čarlzas Dikensas, poetas Lordas Baironas.
Jungtinėje Karalystėje susibūrė ir kūrė nemažai žymių roko bei pop muzikos grupių – The Beatles, The Rolling Stones, Led Zeppelin, Queen ir kitos.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija
Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija
|
|
||
|---|---|---|
| Absoliutinės | Brunėjus · Saudo Arabija · Svazilandas · Vatikanas | |
| Konstitucinės | Antigva ir Barbuda · Australija · Andora · Bahamai · Bahreinas · Barbadosas · Belizas · Belgija · Butanas · Danija · Grenada · Ispanija · Jamaika · Japonija · Jordanija · Jungtinė Karalystė · Jungtiniai Arabų Emiratai · Kambodža · Kanada · Kataras · Kuveitas · Lichtenšteinas · Lesotas · Liuksemburgas · Malaizija · Monakas · Marokas · Nyderlandai · Naujoji Zelandija · Norvegija · Omanas · Papua Naujoji Gvinėja · Sent Kitsas ir Nevis · Sent Lusija · Sent Vinsentas ir Grenadinai · Saliamono salos · Švedija · Tailandas · Tonga · Tuvalu | |
| Renkamos | Andora · Jungtiniai Arabų Emyratai · Kambodža · Kuveitas · Malaizija · Svazilandas · Vatikanas | |
stock | retire | vm
Why are we here?
All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License
This page is cache of Wikipedia. History