Estija

Eesti Vabariik

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	estų
Sostinė	Talinas
Didžiausias miestas	Talinas
Valstybės vadovai	Tomas Hendrikas Ilvesas Prezidentas Andrus Ansip Premjeras
Plotas  - Iš viso  - % vandens	45 226 km² (129) 4,56 % / nėra duomenų
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	1 324 333 (147) 29,28 žm./km² (140)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 26,00 mlrd. $ (102) 19 600 $ (42)
Valiuta	Estijos krona
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +2 UTC +3
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta TSRS okupacija Atgauta	nuo Rusijos 1918 vasario 24 1920 vasario 2 1940 birželio 16 1991 rugpjūčio 20
Valstybinis himnas	Estijos himnas
Interneto kodas	.EE
Šalies tel. kodas	372

Estijos Respublika (est. Eesti Vabariik) yra valstybė Europos šiaurėje. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus šiaurėje (Suomių įlanka) ir vakaruose (pietvakariuose – Rygos įlanka).

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Estijos istorija

Estija jau XIII a. pradžioje vadinta estų genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Per pirmuosius kryžiaus žygius į baltų ir finų žemes (XIII a. pradžia) Estija buvo padalyta. Pietų Estija pateko į Livonijos konfederacijos sudėtį, o šiaurės Estija nuo 1219 iki 1346 m. priklausė Danijai, kuri po estų Jurginių sukilimo (1343-1345) pardavė šiaurės Estiją Teutonų ordinui. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas. Jis atgaivintas 1583 m., kai šiaurinė Estija atiteko Švedijai ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija 1561 m. atiteko LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikai). Po Abiejų Tautų Respublikos-Švedijos karo (1600-1629) pietų Estija atiteko Švedijai, tačiau nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su šiaurinėmis latvių žemėmis (Vidžeme ir Rygos miestu) įėjo į Livonijos provincijos sudėtį. Nuo 1645 m., kai Švedija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki Šiaurės karo pabaigos (1721) visa estų apgyventa teritorija priklausė Švedijai (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu).
1721 m., po Šiaurės karo visos švedų valdytos estų ir latvių žemės pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Buvusi švedų Estijos provincija tapo Estliandijos gubernija, o Livonijos provincija – Lifliandijos gubernija.

Estija, 1920-1940

Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., nors netrukdomai kurti nepriklausomą respubliką kliudė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lapkričio 11 d., savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1940 m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį TSRS susitarimą su Vokietija, šalį okupavo Tarybų Sąjunga, o po mėnesio buvo paskelbta Estijos Tarybų Socialistinė Respublika. 1940 m. rugpjūčio mėn. Estija prijungta prie Tarybų Sąjungos. Nuo 1941 iki 1944 m., kai šalis buvo okupuota vokiečių kariuomenės, Estija buvo pavaldi Ostlando generaliniam komisariatui ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Estijos politinė sistema

Estija yra konstitucinė demokratija su vienerių rūmų parlamento renkamu prezidentu. Prezidentą 5 metų kadencijai renka parlamentas 2/3 balsų dauguma. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija – ministro pirmininko skyrimas, kurį tvirtina parlamentas.

Įstatymų vykdomąją valdžią sudaro ministras pirmininkas ir 14 ministrų.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų parlamentui, vadinamu Riigikogu arba Valstybės Susirinkimu. Jame yra 101 narys. Parlamento nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Šiuo metu parlamente atstovaujamos 6 politinės partijos 2003 m. kovo 2 d. rinkimuose surinkusios daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų.

Aukščiausiasis teismas yra Riigikohus, kuriame yra 17 teisėjų su parlamento iki gyvos galvos skiriamu pirmininku. Jo kandidatūrą teikia prezidentas.(Tomas Hendrikas Ilvesas)

Europos parlamente Estiją atstovauja 6 nariai: 3 socialdemokratai, po vieną Centro, Reformų ir Tėvynės Sąjungos partijų atstovą. Per paskutinius rinkimus į Europos parlamentą juose dalyvavo 26,89 proc. rinkėjų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Estijos apskritys

Estija yra suskirstyta į 15 apskričių (maakond), o šie – į valdas (vald).

Estijos apskritys (pavadinimai pagal Europos vietovardžių žodyną):

Apskritis	Administracinis   centras	Apskrities   pavadinimas   estiškai
Harjuma	Talinas	Harju
Hyjuma	Kerdla	Hiiu
Jegevama	Jegeva	Jõgeva
Jervama	Paidė	Järva
Lenema	Hapsalu	Lääne
Pelvama	Pelva	Põlva
Pernuma	Pernu	Pärnu
Raplama	Rapla	Rapla
Rytų Viruma	Jehvis	Ida-Viru
Sarema	Kuresarė	Saare
Tartuma	Tartu	Tartu
Vakarų Viruma	Rakverė	Lääne-Viru
Valgama	Valga	Valga
Veruma	Veru	Võru
Viljandima	Viljandis	Viljandi

Geografija

Emajogis - ilgiausia Estijos upė

Pagrindinis straipsnis: Estijos geografija

Estija yra miškinga šalis, miškai dengia apie 30 % šalies teritorijos. Klimatas – vidutinis drėgnas. Didžiausias ežeras – Peipus (3800 km²). Ilgiausia upė – Emajogis, kurios ilgis – 218 km. Estijai priklauso taip pat keletas šalia esančių salų, iš kurių didžiausia – Sarema. Aukščiausia vieta – Munamiagio k. (318 m).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Estijos ekonomika

SEB banko filialas Estijoje

Estija yra nauja Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos narė, sėkmingai perėjusi prie efektyvios rinkos ekonomikos, turinti tvirtus ryšius su Vakarų valstybėmis, viena iš pirmųjų naujų Europos Sąjungos narių (kartu su Lietuva) ruošiasi įsivesti Eurą. Po Rusijos krizės 1998-9 metais Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomika nuolat auga (vidutiniškai 5 proc. per metus, 2004 m. – 6,2 proc.). Infliacija 2004 m. sudarė 3 proc.

Pagrindinės ekonomikos šakos – tai elektronika, telekomunikacijos. Išvystyta transporto infrastruktūra. Ypač didelę įtaką daro atkeliavusios naujos technologijos iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, trijų pagrindinių prekybos partnerių. Nepaisant to, kad einamosios sąskaitos deficitas išlieka didelis, šalies biudžetas turi apie €151 mln. perviršį (2004 m.).

2005 m. paskutinio ketvirčio nedarbo lygis siekė 7,0 proc. Palyginus su tuo pačiu 2004 m. ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 1,5 proc.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Estijos demografija, Taip pat skaitykite: Estijos miestų sąrašas

2009 m. duomenimis, Estija yra penkta valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo tempą. Taip yra tiek dėl gyventojų emigracijos, tiek dėl mažo gimstamumo ir didelio mirtingumo. Kaip matote iš lentelės dešinėje, gimstamumas Estijoje pradėjo staigiai mažėti XX amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje, bet po to truputį padidėjo ir stabilizavosi. Šalies gyventojų amžiaus mediana yra 39,9 metų.^[1] Palyginimui, viso pasaulio žmonių amžiaus mediana yra 28,4 metų. 2009 metų duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Estijoje yra 72,82 metų - dvejais metais mažesnė negu Lietuvos.^[2] 2008 metais 69 % šalies populiacijos gyveno miestuose, likę - kaimuose. Šiuo metu miestuose gyvenančių žmonių dalis mažėja vidutiniškai 0,3 % per metus.^[1]

Etninė sudėtis

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2000 kovo 31 dieną Estijos tautinė gyventojų sudėtis buvo:

• 67,9 % estai
• 25,6 % rusai
• 2,1 % ukrainiečiai
• 1,26 % baltarusiai
• 0,86 % suomiai
• Totoriai, latviai, lenkai, žydai, lietuviai – mažiau nei 0,2%

Šalyje nemažai nuolatinių gyventojų, turinčių Rusijos pilietybę.

Kalbos

Talino panorama iš Olavo bažnyčios.

Oficiali šalies kalba yra estų. Pasak 2000 m. surašymo, ji yra gimtoji 83,4 % Estijos gyventojų^[3]. Tai yra viena iš nedaugelio Europos kalbų, kurios nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Tai reiškia, kad nepaisant skolinių iš kitų kalbų, estų kalbos kilmė yra nesusijusi su artimiausių kaimynų - rusų, švedų, latvių, lietuvių kalbomis, kurios visos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei.

15,3 % Estijos gyventojų gimtoji kalba yra rusų.^[3] Ji taip pat yra antroji kalba daugeliui vyresnių estų, nes sovietinės okupacijos metu ji buvo privalomai mokoma mokyklose ir buvo neoficiali šalies kalba. 2006 m. apklausos duomenimis, rusiškai susikalbėti gali 66 % gyventojų, kuriems rusų kalba nėra gimtoji. Taip pat 46 % moka angliškai ir 22 % - vokiškai.^[4]

Religija

Nuo 1549 m. iki 1625 m. Taline esanti Šv. Olafo bažnyčia buvo aukščiausias pastatas pasaulyje.

Estija yra viena iš mažiausiai religingų valstybių pasaulyje^[5]. 2000 m. surašyme tik 32 %^[6] gyventojų priskyrė save tam tikrai konfesijai, tarp jų:

• 152 237 evangelikai-liuteronai
• 143 554 pravoslavai
• 6 009 baptistai
• 5 745 Jehovos liudytojai
• 3 823 katalikai
• 2 648 sekmininkai
• 2 515 sentikiai
• 1 561 adventistai
• 1 455 metodistai
• 1 387 musulmonai
• 5 008 kitų religijų atstovai^[7]

Pasak 2005 m. apklausos, 16 % Estijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 10 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“^[8]. Pagal šiuos duomenis, Estija turi mažiausią tikinčių Dievu gyventojų procentą Europos sąjungoje.

Kita informacija

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Estija

Vikiteka: Estija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• Estijos ryšiai
• Estijos transportas
• Estijos karinės pajėgos
• Estijos tarptautiniai santykiai
• Estijos šventės

Šaltiniai

Nuorodos

• Estijos ambasados informacija apie Estiją
• Estija paveiksliukuose (angl.)
• Estijos gidas (angl.)
• Estijos gidas (angl.)
• Estijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos internetinė svetainė

v • a • r Europos Sąjunga Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija

v • a • r Šiaurės Atlanto Aljansas Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija

stock | retire | vm
Why are we here?
All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License
This page is cache of Wikipedia. History