Čilė

Čilės Respublika yra Pietų Amerikos šalis, kuri šiaurėje ribojasi su Peru, Bolivija, o rytuose su Argentina.

República de Chile


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Michelle Bachelet Jeria

Prezidentė

Plotas
- Iš viso
- % vandens

756 950 km² (37)
1,07%

Gyventojų
- 2008 liepa (progn.)
- Tankis

16 800 000 (59)
21,31 žm./km² (150)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2008 (progn.)
205,00 mlrd. $ (42)
12 700 $ (56)

Valiuta

Čilės pesas (CLP)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC -4
-

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

Nuo Ispanijos
1810 m. rugsėjo 18 d.
1818 m. vasario 12 d.

Valstybinis himnas

Čilės himnas

Interneto kodas

.cl

Šalies tel. kodas

Čilės žemėlapis

Istorija


Senovės Peru istorija
Pirminis periodas
Ankstyvasis akiratis: Čavinas
Ankstyvoji tarpinė grandis:
Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
Vidurinysis akiratis:
Varis, Tiahuanakas
Vėlyvoji tarpinė grandis:
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus
Peru užkariavimas
Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė
Andų regionai
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs

Pagrindinis straipsnis: Čilės istorija

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Pietiniai Andai, Andų Tolimieji pietūs

Čilės teritorijos šiaurinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Pietinis ir Tolimųjų pietų regionai.

XV a. šiuos regionus į savo imperiją įjungė inkai. Čilės teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų - Koljasuju.

1531 m. ispanai užkariavo inkų imperiją ir pradėjo žygius į pietus. Pirmieji šalyje pasirodę užkariautojai buvo Diego de Almagro ir jo ispanų konkistadorų gauja, kurie 1535 m. atvyko iš Peru ieškodami aukso, tačiau jiems įsitvirtinti nepavyko. Ispanams teko susidurti su šimtais tūkstančių indėnų, priklausančių įvairioms kultūroms. Šios kultūros daugiausia rėmėsi lydymine žemdirbyste ir medžiokle. Pirmąją nuolatinę europiečių gyvenvietę, Santjagą (Santiago de Nueva Extremadura), 1541 m. įkūrė Pedro de Valdivia, vienas iš Francisko Pisaro karininkų. Nors ispanai nerado čia daug aukso ir sidabro, tačiau Čilės centrinio slėnio perspektyvos žemės ūkio plėtotei buvo svarbios ir Čilė tapo Peru vicekaralystės dalimi.

Dabartinės Čilės užkariavimas vyko lėtai, europiečiams keletą kartų teko atsitraukti spaudžiant vietos gyventojams. Per didelį mapučių sukilimą 1553 m. žuvo Valdivia ir buvo sugriauta daug kolonijos gyvenviečių. 1598 m. ir 1655 m. vėl kilo dideli sukilimai.

Judėjimas už nepriklausomybę prasidėjo 1810 m. Ispanijos sostą užėmus Napoleono broliui Žozefui. 1810 m. rugsėjo 18 d. šalyje susiformavo nuverstąjį monarchą remianti chunta. Chunta paskelbė Čilę autonomine respublika Ispanijos monarchijos sudėtyje. Išpopuliarėjo judėjimas už visišką nepriklausomybę. Ispanijos bandymas susigrąžinti pilną kontrolę sukėlė ilgas kovas. Karas tęsėsi iki 1817 m., kai Bernardo O'Higgins, žymiausias Čilės patriotas ir José de San Martín, Argentinos nepriklausomybės kovų didvyris, persikėlė per Andus iš Argentinos ir sumušė rojalistus.

XIX a. pabaigoje Santjago vyriausybė sustiprino savo padėtį pietuose pajungdama mapučius ir užbaigdama prieš tris šimtmečius pradėtą šalies užkariavimą. 1881 m. vyriausybė pasirašė sutartį su Argentina, kuria patvirtintas Čilės suverenitetas Magelano sąsiauriui. Po Ramiojo vandenyno karo (1879-83) su Peru ir Bolivija, Čilė beveik trečdaliu išplėtė savo teritoriją į šiaurę ir užvaldė vertingus nitratų telkinius, kurių eksloatavimas praturtino valstybę. XIX a. pabaigoje Čilėje sukurta parlamentinio tipo demokratija, bet greitai ji degeneravo į valdančiosios oligarchijos interesų gynimo sistemą. XX a. trečiajame dešimtmetyje vidurinė darbininkų klasės pakankamai sustiprėjo, kad galėtų išrinkti prezidentą reformatorių. Trečiajame dešimtmetyje taip pat išpopuliarėjo marksistinės grupės.

1924 m. įvykdytas generolo Luis Altamirano pučas pradėjo ilgą politinio nestabilumo poriodą, kuris tęsėsi iki 1932 m. Ilgiausiai veikusi to laikotarpio vyriausybė (iš viso jų buvo 10) buvo generolo Carlos Ibáñez, kuris trumpai buvo gavęs valdžią 1925 m., o vėliau faktiškai kaip diktatorius valdė tarp 1927 ir 1931 m. 1932 m. atkūrus konstitucinę tvarką iškilo stipri vidurinės klasės partija – Radikalai. Ji tapo pagrindine koalicinių vyriausybių partnere per ateinančius 20 metų. Valdant Radikalų partijai (1932-1952) valstybė sustiprino savo vaidmenį ekonomikoje. Vėlesnę politinę šalies raidą nutraukė Augusto Pinočeto diktatūra, trukusi nuo 1973 iki 1990 m. Po to šalyje įsitvirtino demokratinis režimas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Čilės politinė sistema

Vykdomąją valdžią įgyvendina prezidentas, kuris skiria ministrų kabinetą. Prezidentas renkamas 6 metų kadencijai ir negali būti perrenkamas iš karto kadencijai pasibaigus.

Aukščiausioji teisminės valdžios institucija yra Aukščiausiasis Teismas. Įstatymų konstitucingumo klausimus sprendžia Konstitucinis Teismas.

Įstatymų leidžiamoji valdžia susideda iš dviejų rūmų parlamento: Senato ir Atstovų Rūmų (120 tiesioginiuose rinkimuose renkamų 4 metams narių)

Administracinis suskirstymas

Čilė yra suskirstyta į trylika regionų, kurie žymimi romėnišku skaičiumi ir turi savo pavadinimus. Tam tikrą išimtį sudaro sostinės regionas, kuris žymimas „RM“ raidėmis (Región Metropolitana).

Regionų sąrašas

XV Ariko ir Parinakoto regionas (Región de Arica y Parinacota; sostinė: Arika)
I Tarapakos regionas (Región de Tarapacá; sostinė: Ikikė)
II Antofagastos regionas (Región de Antofagasta; sostinė: Antofagasta)
III Atakamos regionas (Región de Atacama; sostinė: Kopijapo)
IV Kokimbo regionas (Región de Coquimbo; sostinė: La Serena)
V Valparaiso regionas (Región de Valparaíso; sostinė: Valparaisas)
RM Santjago metropolinis regionas (Región Metropolitana de Santiago; sostinė: Santjagas)
VI Išvaduotojo Generolo Bernardo O'Higinso regionas (Región del Libertador General Bernardo O'Higgins; sostinė: Rankagva)
VII Maulio regionas (Región del Maule; sostinė: Talka)
VIII Biobijo regionas (Región del Bío-Bío; sostinė: Konsepsjonas)
IX Araukanijos regionas (Región de la Araucanía; sostinė: Temukas)
XIV Los Ríos regionas (Región de Los Ríos; sostinė: Valdivija)
X Los Lagos regionas (Región de Los Lagos; sostinė: Puerto Montas)
XI Aiseno regionas (Región Aysen del General Carlos Ibáñez del Campo; sostinė: Kojhaikė)
XII Magelano ir Čilės Antarktidos regionas (Región de Magallanes y de la Antártica Chilena; sostinė: Punta Arenasas)

Geografija

Santjago panorama.

Pagrindinis straipsnis: Čilės geografija

Čilė išsidėsčiusi ilga juosta tarp Andų kalnų ir Ramiojo vandenyno pakrantės. Šalies šiaurėje yra sausiausia pasaulyje Atakamos dykuma. Centrinėje dalyje, kur gyvena daugiausiai gyventojų, sudaro derlingi slėniai.